Kodėl aš esu toks juodų dalykų mėgėjas, Vol.1

Kaip Black Stuff veikia mūsų sveikatą daugiau nei manome iš pirmo žvilgsnio?

Ko man trūksta?

Mes gyvename laikotarpiu, apie kurį mūsų protėviai net nesvajojo. Mokslas ir technologijos nuolat atneša naujų atradimų, viskas tampa labiau tarpusavyje susiję, ligos gydomos sėkmingiau, psichinė sveikata sulaukia daugiau dėmesio, ir beveik viskam yra pateikti patarimai. Tad kodėl jaučiuosi toks sutrikęs, išsiblaškęs ir ne laimingas, kūnu ir siela?

Norint rasti tvarką chaose

Vienas iš priežasčių gali būti informacijos perteklius. Informacijos randame visur, bet jos reikšmė labai skiriasi. Kiekvienas iš mūsų gyvename burbule „tiesų“ ir savęs patvirtinančių iliuzijų. Kas yra objektyvi tiesa, visų žmonių Šventasis Gralis, ir kur ją galima rasti? Tikėtina, kad ji neegzistuoja, ne dabar, ne vėliau. Mes visi esame skirtingi. Mūsų genai skiriasi, taip pat kaip ir mūsų epigenetiniai ženklai ir kontekstas, kuriame mes užaugome ir gyvename. Nors mūsų kūnai ir protai reikalauja panašių materialių ir nematerialių poreikių apskritai, būdas ir vykdymas bus skirtingi kiekvienam. Kaip rūšis, mes dalijamės ta pačia biologija, bet kaip individai, mes skiriamės. Negalime būti tikri, kurį kelią pasirinkti, nes yra tiesiog per daug kelių ir nėra vieno teisingo pasirinkimo. Tam tikros fizinės ir psichinės sveikatos problemos didėja, tokios kaip civilizacijos ligos ar lėtinės ligos, stresas, miego ir virškinimo sutrikimai, staigūs nuotaikų svyravimai, odos būklės, ir nereguliarus tuštinimasis… Šios problemos yra tokios dažnos, kad mes jas laikome natūralia kasdienio gyvenimo dalimi. Mes jų nebevertiname kaip problemų, tiesiog priimame. Pamiršome (arba galbūt niekada nežinojome), kad tai neturi būti mūsų status quo, stabilus taškas mūsų gyvenime, kuris lydi mus dieną ir naktį.

Mes randame save toli nuo optimalaus mūsų kūnų funkcionavimo lygio. Tai iš dalies sukelia streso ir stimulų perteklius, iš dalies – kokybiško maisto trūkumas, kuris yra maitinamas kokybiškais pašarais arba auginamas kokybiškame substrate, kuris susideda ne tik iš neorganinių medžiagų, bet ir iš gyvų mikroorganizmų ir organinių junginių. Mes valgome maistą, pagamintą intensyvaus ūkininkavimo būdu, dirva yra per daug išnaudota, vaisiai ir daržovės neturi aromato ir skonio, nors tam mūsų pojūčiai ir skirti. Kai kurie gali prieštarauti – „Bet aš perku sveiką maistą, daug ankštinių, vaisių ir daržovių iš vietinių ūkininkų, dauguma jų yra ekologiški.“ Tačiau, jei jaučiate energijos lygio svyravimus ir kenčiate nuo lėtinių problemų nepaisant to, skaitykite toliau. Problemų šaknys gali būti kitame lygmenyje, nei mes jas sprendžiame.

Visi, kurie domisi sveiku gyvenimo būdu, suvokia, kaip svarbu valgyti mineralais turtingą maistą. Nors šie neturi mitybinės vertės patys savaime, jie tarnauja kaip būtini svarbių fermentų mūsų kūne kofaktoriai, ir jie perneša vandenį, pavyzdžiui. Todėl jie kontroliuoja daugumą procesų kūne – regeneraciją, augimą, nervinius impulsus, medžiagų apykaitos reguliavimą ir virškinimą. Jie yra absoliučiai būtini.

Visi mineralai yra nepakeičiami mūsų organizme:

• Magnis, fosforas ir manganas yra būtini ATP – energijos šaltinio kūne – gamybai;
• Imuninė sistema reikalauja vario, cinko, geležies ir seleno;
• Hormonų reguliavimui mums reikia geležies, mangano, cinko, vario, magnio, kalio ar jodo;
• Kalcis, magnis, fosforas, cinkas, manganas ir boras yra svarbūs sveikiems kaulams;
• Kobaltas, cinkas, varis, kalis, manganas, magnis, geležis, kalcis ir molibdenas yra būtini vitaminų ir fermentų apykaitai;
• Mūsų kraujotakos sistema reikalauja geležies ir vario;
• Nervų sistemai, savo ruožtu, būtini kalis, natris, kalcis, cinkas, selenas, magnis, geležis, chromas, varis, jodas ir litis.

Ar papildai iš tikrųjų veikia?

Jei pastebime, kad mums trūksta kokio nors mineralo, pradedame vartoti maisto papildus. Deja, dažnai be rezultatų. Vartojamo kiekio ne tiek svarbu, kiek svarbu yra biologinis prieinamumas – kiekis, kuris pasiekia organus ir ląsteles, kad būtų absorbuotas ir panaudotas. Tas pats galioja ir vaistams – ne visada visa dozė absorbuojama kūne, ir tai reikia atsižvelgti planuojant dozavimą. Biologinį prieinamumą veikia daugelis veiksnių – mūsų sveikata, mūsų mikrobiomas, epigenetinė aplinka, streso lygis, gebėjimas pernešti junginį per žarnyno epitelį… Todėl brangūs maisto papildai dažnai tampa „brangiu tuštinimusi“ be norimo poveikio.

Pažvelkime atidžiau į šių junginių transportavimą organizme. Daugumai mineralų reikia pagalbos, kad būtų absorbuoti. Tokia pagalba gali būti chelacija. Chelacija – tai organinio junginio prisijungimo prie katijono, dažniausiai metalo, procesas, susidarant chelatui. Kitaip tariant, tai yra mineralinių junginių skaidymo, prisijungimo ir transportavimo procesas virškinimo trakte. Šiuo būdu mineralai praeina per žarnyno epitelį į kraujotaką ir gali būti pernešti į savo tikslą – tam tikrą organą ir jo ląsteles. Svarbu, kad susidaręs chelatas nebūtų per didelis, nes jo biologinis prieinamumas tada žymiai sumažėja. Taip pat nustatyta, kad priešingai nei vitaminų absorbcija, chelacija ir mineralų absorbcija mūsų kūne yra labai neveiksminga, ir daug mineralų tiesiog praeina per mus, nepanaudoti (prisiminkite brangų tuštinimąsi?). Kaip žinote, bet kokio maistinio medžiagos, vitamino ar mineralo trūkumas sukelia daugybę sveikatos komplikacijų ir gali sukelti ligas, kraštutiniais atvejais – net mirtį.

Taigi, kaip galime pagerinti mineralų absorbciją?

Atsakymą sužinosite mano kitame straipsnyje.