blackstuff.lt

Mūsų žarnyne gyvena įvairūs mikroorganizmai, įskaitant bakterijas, grybus ir virusus. Bendrai juos vadiname mikrobiomu.

Nepaisant jų mažo dydžio, šie mikrobiai turi svarbių poveikių mūsų sveikatai ir gerovei. Iš tikrųjų, mikrobiomą dažnai vadina „antraisiais smegenimis“, dėl jo glaudaus ryšio su kūno organais ir sistemomis.

Vienas iš svarbiausių vaidmenų, kurį žarnyno mikrobiai atlieka, yra imuninės funkcijos palaikymas. Jie padeda kontroliuoti vietinę ir sisteminę uždegimą, kuris yra imuninės sistemos būdas apsaugoti mus nuo kenksmingų patogenų.

Taigi nenuostabu, kad tyrimai parodė, jog bakterijų sudėtis žarnyne gali paveikti COVID infekcijos sunkumą. Tuo pat metu įrodymai pradeda rodyti, kad COVID infekcija gali paveikti bakterijų balansą žarnyne, kas galėtų paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės patiria nuolatinius simptomus po COVID infekcijos.

Mūsų žarnyno mikrobiai suteikia esminius signalus mūsų imuniniam atsakui visame kūne, įskaitant plaučius. „Sveikas“ žarnyno mikrobiomas apima plačią bakterijų įvairovę, nors jis nėra identiškas visiems žmonėms. Ankstesni tyrimai parodė, kad „sveikas“ žarnyno mikrobiomas gali pagerinti imuninį atsaką į kvėpavimo takų infekcijas reguliuodamas imunines ląsteles ir signalus.

Kita vertus, įrodymai rodo, kad blogesnė žarnyno bakterijų sudėtis didina jautrumą gripo infekcijoms plaučiuose ir mažina mikrobų išvalymą iš plaučių pelių.

Su COVID atveju, atrodo, kad žarnyno mikrobiomo sudėtis taip pat gali paveikti ligos eigą. Tyrimai parodė ryšį tarp mikrobiomo profilio ir uždegiminių rodiklių lygio COVID pacientams, kai pacientai su blogesne bakterijų kombinacija žarnyne parodo pernelyg didelio uždegimo požymius. Tai rodo, kad mikrobiomas įtakoja COVID infekcijos sunkumą per imuninį atsaką.

Mikrobiomo disbalansas

Tik kaip mūsų žarnyno bakterijų sudėtis atrodo paveikia mūsų gyvenimą su COVID, taip pat ir atvirkščiai – COVID infekcija gali paveikti žarnyno bakterijų sudėtį. Ypač atrodo, kad COVID gali iškreipti pusiausvyrą tarp „gerų“ ir „blogų“ mikrobų asmenų mikrobiome.

Studijos parodė reikšmingą skirtumą tarp COVID pacientų ir sveikų žmonių žarnyno mikrobiomo. COVID pacientų žarnyne matome bakterijų diversifikacijos mažėjimą – mažesnį rūšių kiekį, taip pat reikšmingus skirtumus tarp bakterijų rūšių.

Ypatingai mokslininkai pastebėjo, kad COVID pacientų žarnyne sumažėjo grupė, vadinama komensaliais bakterijomis, kurios veikia imuninę sistemą ir padeda užkirsti kelią patogenų invazijai. Tai gali padidinti mūsų riziką susirgti kitomis infekcijomis po COVID. Tuo pačiu metu atrodo, kad padidėja įvairių oportunistinių patogeninių bakterijų, kurios žinomos dėl infekcijų sukėlimo.

Šis „disbalansas“ vadinamas disbioze, ir šie pokyčiai buvo parodyti esantys pacientuose 30 dienų po infekcijos.

Mūsų žarnyno bakterijos gali paveikti COVID pasekmes ir atvirkščiai. Kateryna Kon/Shutterstock

Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad žarnyno disbiozė siejama su bakterijų iš žarnyno patekimu į kraują COVID infekcijos metu. Pelėms COVID sukėlė pokyčius įvairiose parametrų, susijusių su žarnyno barjerų pralaidumu, reikšmėse, tai reiškia, kad teoriškai per žarnyno sienelę dalykai gali judėti lengviau.

20% žmonių, sergančių COVID šiuose pačiuose tyrimuose, tam tikros žarnyno bakterijos buvo patekusios į kraują. Ši grupė turėjo didesnį rizikos veiksnį vystant antrosios infekcijos kraujyje.

Dabar tyrimai taip pat rodo, kad po COVID atsiradusi disbiozė gali prisidėti prie ilgalaikio COVID, su disbioze daugiau paplitus pacientams, kuriems pasireiškia ilgalaikiai COVID simptomai. Tai suprantama, nes disbiozė atrodo padeda organizmui patekti į pakeltą ir pastovų uždegimo būklę – tai, kas siejama su lėtiniais COVID simptomais.

Palaikant imunitetą

Kol mes toliau plėtojame išsamesnį supratimą apie žarnyno mikrobus ir jų vaidmenį uždegime, kaip galite padėti palaikyti savo imuninę sistemą sveiką, kad apsisaugotumėte nuo COVID ir kitų infekcijų?

Tam tikri maistingieji elementai, įskaitant vitaminus A, C, D ir E, taip pat geležį, cinką ir omega-3 riebalų rūgštis, visi turi teigiamą poveikį imuniniam atsakui prieš virusines infekcijas.

Viduržemio jūros dieta, kuri yra turtinga vitaminais, mineralais ir dietine pluoštu, turi priešuždegiminį poveikį žarnyne. Įdomu tai, kad bakterijų rūšis, vadinama Faecalibacterium prausnitzii, yra lemtinga imuninės reguliacijai. Ši rūšis dažnai mažai paplitusi Vakarų dietoje, bet gausi Viduržemio jūros dietoje.

Idealiu atveju turėtumėte vengti per daug rafinuotų grūdų, cukraus ir gyvūninio riebalų, kurie visi gali sustiprinti uždegimą organizme.

Probiotikai, papildomi gyvų bakterijų mišiniai, taip pat gali turėti naudos. Buvo parodyta, kad bakterijų štampas Lactiplantibacillus plantarum ir Pediococcus acidilactici mišinys sumažina viruso kiekį, aptinkamą nosies takuose ir plaučiuose, taip pat simptomų trukmę COVID pacientams.

Šis mišinys taip pat ženkliai padidino COVID specifinių antikūnų gamybą, rodydamas, kad probiotikai veikia tiesiogiai sąveikaudami su imunine sistema, o ne tik keisdami žarnyno mikrobiomos sudėtį.

Galų gale, vidutinis fizinis aktyvumas taip pat gali padėti palaikyti imuninę sistemą kovojant su COVID.

Samuel J. White

Genetinės imunologijos vyresnysis dėstytojas, Notingemo Trento universitetas

Philippe B. Wilson

Notingemo Trento universiteto Vienos sveikatos profesorius

Atskleidimo pareiškimas

Philippe B. Wilson yra NHS Willows Health vyriausiasis mokslinis pareigūnas.

Samuel J. White nedirba jokiai įmonei ar organizacijai, kuri gautų naudos iš šio straipsnio, nėra jos konsultantas, neturi jos akcijų ir negauna finansavimo iš jos, taip pat nėra atskleidęs jokių su šiuo straipsniu susijusių ryšių, išskyrus savo akademinę pareigą.